Kaip Vilniuje vaidinamos monodramos?
Atrodo, apie monodramą žinome viską. Vienatvė scenoje visada yra iššūkis, galintis tapti galimybe aktoriui atsiskleisti, o kita vertus, neabejotinai sunkiausiu aktoriniu išbandymu. Dėl įvairių priežasčių vaidinti solo pasiryžta nedaugelis. Jauniems aktoriams, ir tiems, kurie pasamdyti pagal konkrečius kriterijus, tai galimybė parodyti kitą savo pusę; pripažintiems aktoriams tai yra proga apibendrinti ligšiolinius savo pasiekimus, padovanojant žiūrovams neeilinį benefisą. Visus šiuos atvejus ir aplinkybes jungia vienas bruožas: monodrama yra „kažkieno“ ir „kažkokiam tikslui“. Ne kitaip buvo ir Vilniuje.
Nepaisant jauno amžiaus, Łukasz Kamiński yra originali Vilniaus lenkų kultūros figūra. Trečiosios kartos lenkų teatro „Studija“ aktorius – po močiutės ir motinos. Jis dainuoja, groja gitara, šoka, yra žinomas didžėjus ir vakarėlių vedėjas, o tai, atrodo, jam ypač patinka, nes būtent šią veiklą savo socialiniuose tinkluose jis iškelią į pirmą vietą ir patvirtina scenoje: Ł. Kamińskio atliekamas „Melo Gibsono draugas“ yra vienas iš sėkmingiausiai jo pravestų renginių (šypsena).
Tomasz Jachimek yra ne tik pripažintas Lenkijos kabareto atlikėjas, bet ir puikus tekstų autorius. Gerai pažįstu „Gibsoną“ iš kitų spektaklių, todėl drąsiai ir su džiaugsmu pareiškiu, kad „Melo Gibsono draugas“ yra vienas „skaniausių“ pastarųjų penkiolikos metų sceninių tekstų. Parašytas su puikiu sceninės kalbos pojūčiu, gerai sukomponuotas jis saugiai kerta aukštas bangas. Autorius jautriai išbaigia atskiras scenas, išlaikydamas įtampą ir netikėtumą, viską padengia kilniu, inteligentišku komizmu. Keisdamas situacijas ir pasakojimo šnekamąją kalbą, jis prikausto žiūrovų dėmesį, o aktoriui suteikia galimybę pasireikšti.
Geriau grybą pjauti tolimosiose Valstijose, o vietoje žavėti Siranu, nei atvirkščiai.
Feliksas Žepka, arba aš apie chaltūrą.
Felikso Žepkos monologas – juokingas ir tuo pat metu liūdnas pasakojimas apie šviesiąsias ir tamsiąsias aktoriaus profesijos puses. Šiek tiek atliepiantis Čaplino devizą, kad kiekviena komedija ašaromis klota. Vidutinių gebėjimų aktorius gauna savo gyvenimo vaidmenį ir 10 metų sėkmingai vaidina Siraną de Beržeraką. Populiarumo didėjimą rodo ir jo dalinamų autografų skaičius, nuo kelių 2005 m. per trejus metus išaugęs iki 730. Žepka mėgaujasi sėkme, pamažu tampa vietine žvaigžde ir įžymybe, ir neabejotinai – mitomanu. Jo įžūlumui nėra ribų: kai vietinėje spaudoje šalia jo pasirodo Krzysztofo Cugowskio kalėdinio patiekalo receptas, Feliksas Žepka pripažįsta „Budka Suflera“ atlikėją sau lygiu, ir tokiu pagrindu negailestingai pradeda iš pastarojo tyčiotis.
Šiuos įgūdžius jis patvirtino vaidindamas „Melo Gibsono draugą“, trumpai tariant:
Aktorius turi būti geras, patrauklus, domėtis pasauliu, kuriame gyvena, ir netgi gali būti protingas, jei tai netrukdo jam vaidinti (Ignacy Gogolewski).
Po 10 metų sėkmingos karjeros, laimė nuo aktoriaus nusigręžia, spektaklis nesulaukia žiūrovų ir yra išbraukiamas iš repertuaro. Pagrindinio herojaus karjera smunka, Žepka neranda darbo net kaip lifto skelbimų įgarsintojas ar skystų degalų platintojo imitatorius. Lėktuve jam nutinka juokingas epizodas: Feliksas nepakeitė bilieto iš verslo klasės į ekonominę, todėl netyčia visą skrydį sėdėjo šalia Melo Gibsono, su kuriuo jam pavyko užmegzti ryšį, lėmusį… Toliau nesakysiu, turite pamatyti patys! Šiaip ar taip, stiprus populiarumo troškimas jau po 10 dienų apvertė Felikso Žepkos gyvenimą aukštyn kojomis.
Patyręs režisierius Sławomir Gaudyn, jau daugelį metų bendradarbiaujantis su Vilniaus lenkų teatru „Studija“, Wandos Siemaszkowos teatro Žešuve režisierius, suteikė balsą aktoriui. Minimalistinė scenografija: stalas, kėdė, telefonas, plakatas, antrankiai, stiklinė arbatos ir 65 minutės, skirtos jauno, monodramoje debiutuojančio aktoriaus solo, buvo gana rizikingas sprendimas, bet davė gerų rezultatų. Monodrama praturtinta vietinėmis realijomis („Kurier Wileński“!), kurios dar labiau prajuokino žiūrovus. Gaudyno vedamas, Ł. Kamiński stebina sceniniu laisvumu ir plačiu sceninių įgūdžių spektru. Jis aprengė savo personažą storais, šiltais naivumo ir nuginkluojančio kvailumo kailiniais, visgi pastarojo nepaversdamas pajuokos objektu.
Ł. Kamiński kartu su patyrusiomis, nepaisant jauno amžiaus, Agnieszka Rawdo ir Justyna Stankiewicz –pagrindiniai naujosios bangos Vilniaus lenkų teatre „Studija“ atstovai. Jų tobulėjimas džiugina ir teikia vilties dėl lenkų teatro Vilniuje ateities. Tai labai svarbu mums visiems, kuriems rūpi lenkų kultūra ne tik už Tėvynės ribų.
Tomasz Jachimek, „Melo Gibsono draugas“
Režisierius: Sławomir Gaudyn
Vaidina: Łukasz Kamiński
Apšvietimas ir garsas: Artur Armacki
Pastatymas: Vilniaus lenkų teatras „Studija“
Meno vadovė: Lilia Kiejzik
Trukmė: 65 minutės
Premjera: 2019 m. kovo 18 d. Vilniaus kameriniame teatre.
Paskelbta čia.
