Vilniaus lenkų teatras „Studija“ įkurtas 1960 m. lapkritį, pavadinimu Lenkų dramos kolektyvas prie Ryšių darbuotojų klubo. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio meno įstaiga, įkurta pokario Vilniuje. Daugelį metų kolektyvas atliko taisyklingos lenkų kalbos puoselėtojo ir lenkiškumo skatintojo tarp jaunimo vaidmenį. Iki šių dienų kolektyvas yra Vilniaus lenkų inteligentijos susitikimų vieta, kurioje galima susipažinti ne tik su teatru, bet ir su literatūra, menu, kultūra bei muzika.
Pirmoji ansamblio vadovė buvo prieškario Vilniaus lenkų inteligentijos atstovė, gydytoja Janina Strużanowska, maršalo Józefo Piłsudskio adjutanto, generolo Mieczysławo Edmundo Strużanowskio žmona. Dikcijos ir deklamavimo pamokas vedė Jerzy Orda. 1963 m. sausio 16 d. Ryšių darbuotojų klube įvyko pirmasis uždaras kolektyvo koncertas, o sausio 18 d. – pirmoji premjera.
Mirus J. Strużanowskai 1984 m. trupės meno vadovo pareigas perėmė Vilniaus universiteto absolventas Zbigniew Maciejewski, o po dvejų metų, 1986 m., teatro vadove tapo režisierė, anuomet lenkų kalbos mokytoja Lilija Kiejzik. Nuo 1987 m., priklausydami Lietuvos laisvųjų teatrų sąjungai, vaidiname pavadinimu Vilniaus lenkų teatro studija. Nepaisant daugybės KGB ir sovietinės sistemos specialiųjų tarnybų struktūrų bandymų užmegzti bendradarbiavimą ir primesti komunistinę ideologiją, Teatras niekada nebendradarbiavo su šiomis struktūromis jokioje srityje, neįgyvendino joms dedikuotų kultūrinių ir propagandinių veiklų.
Per visą savo veiklą Teatras pastatė nesuskaičiuojamą daugybę spektaklių pagal dramos, poezijos ir muzikos kūrinius. Kaip išskirtinį trupės nariai mini spektaklį „Prisiekusiųjų teismas“ („Proces sądowy“) pagal Adomo Mickevičiaus „Vėlines“ (1988 m.), kurio scenarijų parašė vilnietė žurnalistė Alwida Bajor, o surežisavo L. Kiejzik. Spektaklis sulaukė pripažinimo Lietuvoje ir užsienyje. Tarp vėlesnių Vilniaus lenkų teatro studijos laimėjimų minėtini: Szymono Konarskio „Improvizacija“ („Improwizacja“), Jerzio Jesionowskio „Nauji gražūs laikai“ („Nowe piękne czasy“) (premjeros 1989 m.), Regimanto Kaškausko „Motelio Vulkanas paslaptis“ („Tajemnica Motelu Wulkan“), Catherinos Hayes „Susirėmimai“ („Utarczki“).
Kiti svarbūs ir savo originalumu išsiskiriantys spektakliai:
* „Labirintas“ („Labirynt“) pagal Czesławo Miłoszo kūrybą, scenarijaus autorė Alwida Bajor; spektaklio premjerą savo dalyvavimu pagerbė pats Czesławas Miłoszas.
* „Jaryna“ pagal Józefo Ignaco Kraszewskio romaną. Spektaklis skirtas 150-osioms J. I. Kraszewskio romano „Jaryna“ išleidimo Vilniuje metinėms paminėti.
* „Vilniaus gatvėje“ („Na Wileńskiej ulicy“) pagal Konstanto Ildefonso Gałczyńskio ir kitų Vilniaus poetų kūrybą.
* „Šiandien negaliu pas tave ateiti“ („Dziś do Ciebie przyjść nei mogę“) – muzikinis poezijos spektaklis, skirtas Armijos Krajovos operacijos „Aušros vartai“ 60-mečiui.
* „Prisikėlė gyventi“ („Powstała, by żyć“); „Lenkų kareivio atminimui“ („Pamięci Żołnierza Polskiego“), „Suošk mums, Lenkija“ („Zaszum nam Polsko“) ir daugelis kitų muzikinių poezijos spektaklių Lenkijos istorijos tema.
* „Išbarstyta kartoteka“ („Kartoteka rozrzucona“) pagal Tadeuszą Różewiczių.
* Pjesės vaikams „Bjaurusis ančiukas“, „Mergaitė su degtukais“, „Nauji karaliaus rūbai“ pagal Hansą Christianą Anderseną, „Pelenė“, „Trys kurpaičių poros“, „Karalius Motiejus I-asis“ („Król Maciuś Pierwszy“) pagal Januszą Korczaką; Andrzejaus Stalony-Dobrzańskio „Raudonkepuraitės repeticija“ („Powtórka z Czerwonego Kapturka“).
* Pjesės pagal Sławomiro Mrożeko dramas: „Serenada“, „Našlės“ („Wdowy“), „Siuvėjas“ („Krawiec“), „Linksmybės“ („Zabawa“), „Namas pasienyje“ („Dom na granicy“), „Emigrantai“ („Emigranci“), „Pėsčiomis“ („Pieszo“).
* „Mažame dvarelyje“ („W małym dworku“) pagal Stanisławą Witkiewiczių.
* „Šošošošošopenas“ („Chochochochochopin“) – pagal Šopeno laiškus giminaičiams, scenarijaus autorė Alwida A. Bajor.
* „Mano kairysis angelas – mano dešinysis angelas“ („Mój Anioł Lewy – Mój Anioł Prawy“) pagal Czesławo Miłoszo kūrybą, scenarijaus autorė Alwida A. Bajor.
* Henryko Bardijewskio „Lėlės, mano nebylios seserys“ („Lalki, moje ciche siostry“).
* Ireneuszo Iredyńskio „Kūrimas“ („Kreacja“).
* Sergiuszo Piaseckio „Raudonosios armijos karininko užrašai“ („Zapiski Oficera Armii Czerwonej“).
* Muzikinis spektaklis „Kabareto repeticija – darkart Osiecka“.
* „Čia kalba Šveikas“ („Tu mówi Szwejk“) pagal Jaroslavą Hašeką.
* „Koziołeko Matołeko nuotykiai“ („Przygody Koziołka Matołka“).
Lenkų teatro studijos veikla neapsiriboja vien spektakliais. Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios Lenkų teatro studija rengia susitikimus su žinomais aktoriais ir režisieriais bei teatro dirbtuves. Glaudžiai bendradarbiaujame su Wandos Siemaszkowos teatru Žešuve, Juliuszo Osterwos teatru Didžiosios Lenkijos Gožuve, „El-Jot“ ir „Bagatela“ teatrais Krokuvoje, Lenkijos teatru Varšuvoje ir Vroclave, „Ditthenbuehne“ teatru Elmshorne – Hamburge, „Tešinske Divadlo“ teatru Čekijos Cešyne, Vilniaus senuoju teatru (buvusiu Lietuvos rusų dramos teatru), Valstybiniu Vilniaus mažuoju teatru, Vilniaus teatru „LALKA“, Panevėžio teatru „MENAS“ ir Kauno kameriniu teatru, Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, Trakų kultūros rūmais ir Trakų meno galerija „Fojė“.
Teatras taip pat daugelį metų sėkmingai bendradarbiauja su Lietuvos lenkų visuomeninėmis organizacijomis: Lietuvos lenkų sąjunga (ZPL), dainų ir šokių ansambliais „Zgoda“ ir „Wilia“, lenkų mokyklomis ir gimnazijomis Vilniuje ir Vilniaus krašte. Vilniaus lenkų teatro studijos spektakliai vaidinti daugelyje Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Latvijos, Čekijos, Slovakijos, Austrijos, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos miestų scenų. Teatro vadovės ir režisierės Lilijos Kiejzik iniciatyva 1994–2017 m. įvyko aštuoni tarptautinio festivalio „Vilniaus lenkų scenos susitikimai“ („Wileńskie Spotkania Sceny Polskiej“) ir trys tarptautinio monospektaklių festivalio „MONORytai“ („MONOWschód”) ciklai. Tai vieninteliai susitikimai, suburiantys užsienyje veikiančius lenkų teatrus. Visuose festivaliuose dalyvavo teatrai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Vokietijos, Austrijos, Kanados, Vengrijos, Čekijos ir JAV. 2018 m. lapkritį, minint Lenkijos Nepriklausomybės atkūrimo 100-ąsias metines, pastatyti du spektakliai patriotine ir nepriklausomybės tematika: pjesė „Maršalka – dvasios karys“ („Marszałek – Żołnierz z ducha“) ir monodrama „Ziukas!!!“ („Ziuk!!!“). Festivalio metu parodytas ir Sławomiro Mrożeko spektaklis „Emigrantai“ („Emigranci“).
2019 metais Teatro repertuarą papildė spektakliai: „(Ne)pažįstama“ („(Nie)znana“) pagal M. Monroe memuarus; Ireneuszo Iredyńskio „Mergaitės“ („Dziewczynki“); „Klajojantys miglose“ („Zagubieni we mgłach“) pagal Sergejaus Kozlovo pasaką „Ežiukas rūke“ (lietuvių kalba su amžiaus cenzu 18+); Tomaszo Jachimeko monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ („Kolega Mela Gibsona“).
2020 metais Teatras atšventė 65-ąjį jubiliejų.
2020–2021 metais, nepaisant siautėjusios COVID-19 pandemijos, Vilniaus lenkų teatras „Studija“ sėkmingai įgyvendino kelis festivalius: „Trans/Misijos Balticum 2020“; „MonoRytai V“, „Trans/Misijos Balticum 2021“; X tarptautinį festivalį „Vilniaus lenkų scenos susitikimai 2021“; pristatė keletą naujų premjerų: Piotro Kościńskio „Trise troboje“ („Troje w Chacie“); „Eskizai apie Lenkiją“ („Szkice o Polsce“) pagal Cypriano Kamilio Norwido kūrybą, Charleso Perrault „Pelenę“.
Didelis teatro „Studija“ pasiekimas – prasidėjęs bendradarbiavimas su Lenkijos nacionaline televizija, ypač „TVP Wilno“ ir „TVP Kultura“, o tiksliau kai kurių spektaklių perkėlimas į „Lenkijos televizijos teatrą“. 2020–2022 m. kartu su „TVP Wilno“ ir „TVP Kultura“ sukurti 7 Televizijos teatro spektakliai: „Raudonosios armijos karininko užrašai“ („Zapiski oficera Armii Czerwonej“); „Vilniaus gatvėje“ („Na Wileńskiej ulicy“); „Raudonkepuraitės repeticija“ („Powtórka z Czerwonego Kapturka“); „Atgimę dvasioje“ („Odrodzeni Duchem“); „Su Naujaisiais iš Vilniaus“ („Wileńskie do siego roku“); „Čia kalba Šveikas“ („Tu mówi Szwejk“) ir „Namas pasienyje“ („Dom na granicy“).
2022 metais Teatras jau pristatė premjeras: kabareto ir muzikinį spektaklį „Su Naujaisiais iš Vilniaus“ („Wileńskie do siego roku“), atnaujino spektaklį jauniesiems žiūrovams „Karalius Motiejus I-asis“ („Król Maciuś I“) daugiatautėje versijoje (ukrainiečiai, lenkai, lietuviai ir baltarusiai), surengė festivalį „Trans/Misijos Balticum 2022“ ir tarptautinį monodramos festivalį „MonoRytai VI“. Už ilgametę veiklą ir nuopelnus kultūrai Teatrui, jo vadovybei ir aktoriams įteikti apdovanojimai.
Vadovei Janinai Strużanowskai įteikti:
Garbės ženklas „Už nuopelnus lenkų kultūrai“ (1968)
Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Liaudies Respublikai“ Riterio kryžius (1979)
Vadovui ir režisieriui Zbigniewui Maciejewskiui įteiktas:
Visasąjunginis medalis „Už nuopelnus kultūrai“ (1986)
Vadovė ir režisierė Lilija Kiejzik už savo veiklą apdovanota šiais apdovanojimais:
Visasąjunginis medalis „Už nuopelnus kultūrai“ (1986)
Vilniaus miesto mero apdovanojimas (2004)
Garbės ženklas „Už nuopelnus lenkų kultūrai“ (2004, 2009)
Lenkų kultūros fondo Australijoje specialusis Jerzio Bonieckio apdovanojimas (2006)
Valstybinė švietimo komisijos medalis (2009)
Asociacijos „Wspólnota Polska“ sidabro medalis (2010)
Orderio „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Riterio kryžius (2010)
Medalis „Meritus Patriae – Už nuopelnus Tėvynei“ (2012, 2015)
Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės medalis „Už nuopelnus“ (2016)
Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžius (2018)
Medalis „Už nuopelnus kultūrai Gloria Artis“ (2018)
Be to, Teatras apdovanotas:
Lenkijos Respublikos Senato 20-mečio medaliu (2010)
Aociacijos „Wspólnota Polska“ Aukso medaliu (2010)
Apdovanoti aktoriai ir veikėjai:
Władysław Krawczun (už veiklos visumą) – Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Aukso kryžiumi
Aktoriai Witold Rudzianiec, Edward Kiejzik – Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Sidabro (2010) ir Aukso (2022) kryžiais bei Garbės ženklu „Už nuopelnus lenkų kultūrai“
Edward Kiejzik – Lietuvos Respublikos Vyriausybės medaliu „Už nuopelnus“ (2022)
Marek Pszczołowski, Jolanta Butkiewicz-Szałkowska, Teresa Wincełowicz, Henryka Sokołowska, Marcin Zoruba, Diana Markiewicz, Zbigniew Girulski, Robert Balcewicz, Mirosława Naganowicz, Czesław Sokołowski, Sławomir Gaudyn – Garbės ženklu „Už nuopelnus lenkų kultūrai“
