TVP Vilnius ir lenkų teatro STUDIO Vilniuje TV laidos premjera įvyks sausio 13 d. 19 val.
„Televizijos pjesė „Čia kalba švedas”, kurią suvaidino Edwardas Kiejzikas, o režisavo Slawomiras Gaudinas, yra daug sudėtingesnio turinio ir, deja, nenustoja būti aktuali. Dabar, kai atsidūrėme ant karo slenksčio, tai ypač pastebima. Nepriklausomai nuo besikeičiančių laikų, istorijos, karas niekada neatneša gėrio, ypač tiems, kurie tiesiogiai jame dalyvauja. „Visa savo asmenybe ir istorija Šveikas parodo karo ir net kariuomenės beprasmiškumą”, – apie monodramą „Čia kalba Šveikas” kalbėjo Vilniaus lenkų teatro studijos atstovas Edwardas Kiejzikas. Spektaklio „Čia kalba švedas” premjerą jau gruodžio 25 d. buvo galima išvysti per Vilniaus TVP!
Pjesės tema – karo prieš 100 metų absurdas, tačiau jis aktualus ir šiandienos pasaulyje. Linksmą monodramą, kurios pagrindinis veikėjas yra Jozefas Šveikas iš Prahos karališkojo Vinohrado – šunų pardavėjas ir leitenanto Lukácso puota – entuziastingai priėmė žiūrovai daugelyje šalių, kuriose 2014-2022 m. STUDIO teatras rodė spektaklius. Žaista Čekijos, Austrijos, Lenkijos, Ukrainos arba Slovakijos scenose.
Pjesėje, kaip ir čekų rašytojo kūryboje, kalbama apie armijų absurdą ir karo kvailumą. Šeichas yra komiškas ir juokingas, nors iš pirmo žvilgsnio – kvailas. Šį kartą teatro komandai atstovauja Edwardas Kiejzikas, vaidinantis Josefą Šveiką iš Karališkųjų Vinohradų, Kinga Lewko ir Miroslavas Marcinkevičius – projekto asistentai.
Prahos Karališkojo Vinohrado personažą Josefą Šveiką sukūrė čekų rašytojas Jaroslavas Hašekas. Pirmą kartą Šveikas pasirodė dar 1911 m. Hašeko humoreskose, kurios po metų buvo išleistos kaip „Gerasis kareivis Šveikas ir kitos keistos istorijos”. Kūriniai buvo satyriniai, antiaustiški ir antikariniai.
Hašekas grįžo prie savo herojaus Pirmojo pasaulinio karo metais, kai buvo Kijeve. „Gerasis kareivis Šveikas nelaisvėje” buvo išleistas 1917 m. Austrijos-Vengrijos kritika čia jau buvo daug aštresnė, nes Hašekas nebijojo Austrijos cenzūros. Jau po karo, 1921 m., Hašekas Čekoslovakijoje išleido pirmąjį romano „Gerojo kareivio Šveiko nuotykiai per pasaulinį karą” tomą. Nepaisant to, kad knyga buvo populiari tarp skaitytojų, čekų kritikai ją sutiko vėsiai, ir ji buvo įvertinta tik Vokietijoje. Autorius knygos nebaigė, nes rašydamas ketvirtąjį tomą 1923 m. mirė.
Po rašytojo mirties „Šveiko” leidėjas užsakė nuotykių tęsinį Prahos žurnalistui ir satyrikui Karelui Vanekui, kuris romaną užbaigė. Šveiko nuotykių istorija sulaukė didžiulio populiarumo visame pasaulyje – ji išleista 57 kalbomis.
Filmo ekranizaciją užsakė TVP Vilnius, bendradarbiaudama su TVP3 Krokuva ir Krokuvos prodiuserių komanda, vadovaujama prodiuserės ir režisierės Marijos Guzos.
