Devyni spektakliai i\u0161 dviej\u0173 \u017eemyn\u0173 ir a\u0161tuoni\u0173 \u0161ali\u0173 (Lietuvos, Lenkijos, Did\u017eiosios Britanijos, \u010cekijos, Austrijos, Australijos, Ukrainos, Rusijos), juos lydintys renginiai (\u201ePoezijos naktis\u201c ir \u201eD\u017eiazo ir bliuzo naktis\u201c, paroda, pasivaik\u0161\u010diojimai po Vilniaus teatr\u0105) bei k\u016brybin\u0117s dirbtuv\u0117s vaikams ir jaunimui sudar\u0117 IX tarptautinio teatro festivalio \u201eVilniaus lenk\u0173 scenos susitikimas\u201c program\u0105, kurios \u0161\u016bkis \u0161iemet skamb\u0117jo \u201eTik tikroji patirtis\u201c. Visuma labai gerai organizuota ir pravesta, \u012fvairiapusi\u0161ka ir, kas vertingiausia, \u017ead\u0105 atimanti. <\/p>\n\n\n\n
Tai, kas \u012fdomiausia<\/strong><\/p>\n\n\n\n Labiausiai intriguojan\u010dius pasi\u016blymus pateik\u0117 festivalio \u0161eimininkai. Per festivalio atidarym\u0105, pra\u0117jus lygiai 34 metams nuo premjeros Gdyn\u0117s dramos teatre, pamat\u0117me Lilios Kiejzik<\/strong> re\u017eisuot\u0105 Ireneuszo Iredy\u0144skio pjes\u0119 \u201eMergait\u0117s\u201c (\u201eDziewczynki\u201c), premjerin\u012f Vilniaus lenk\u0173 teatro \u201eStudija\u201c pastatym\u0105. <\/p>\n\n\n\n I. Iredy\u0144skis buvo labai \u201espalvinga\u201c to meto asmenyb\u0117. Jis gyveno be joki\u0173 apribojim\u0173, u\u017e tai kart\u0105 net sumok\u0117j\u0119s kal\u0117jimu (3 metai u\u017e i\u0161\u017eaginim\u0105, kurio bendrininkas buvo kino re\u017eisierius Edward \u017bebrowski). Mir\u0117 nuo apsinuodijimo alkoholiu, o jo k\u016bryba, gausiai komentuojama jam gyvam esant, po mirties (1985 m.) nugrimzdo \u012f u\u017emar\u0161t\u012f. Kelerius pastaruosius metus pastebimas \u201eAtsisveikinimo su Judu\u201c autoriaus k\u016brybos atgimimas, siejamas su 2009 m. i\u0161leistais jo rinktiniais k\u016briniais.<\/p>\n\n\n\n IX tarptautinis teatro festivalis \u201eVilniaus lenk\u0173 scenos susitikimai\u201c: \u201eMergait\u0117s\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n Lilios Kiejzik pastatymas \u201eMergait\u0117s\u201c tai neakivaizdus spektaklis. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jame i\u0161ry\u0161k\u0117ja satyra. Titulin\u0117s \u201eMergait\u0117s\u201c (pasiturin\u010dios moterys), ko gero, i\u0161 nuobodulio nusprend\u017eia \u201ei\u0161taisyti pasaul\u012f\u201c tam tikslui \u012fkurdamos mergin\u0173 klub\u0105. I\u0161 pa\u017ei\u016bros nekenksmingas sumanymas sukelia visgi dramati\u0161kas pasekmes. Pasikeitus vadovei klubas virsta feministine organizacija, o spektaklis i\u0161 nekaltos \u0161maik\u0161\u010dios satyros \u2013 drama apie manipuliacijas ir gali\u0105. Jos pabaigoje i\u0161sakomas moralas apie vyr\u0173 ir moter\u0173 santykius. Daugiau nei 30 met\u0173 senumo tekstas atitinka dabart\u012f (u\u017euominos apie LGBT), patraukia dr\u0105sia leksika \u2013 visa tai stebina \u017ei\u016brov\u0105, apsunkint\u0105 stereotipin\u0117s lenk\u0173 teatro Vilniuje vizijos. <\/p>\n\n\n\n Lenk\u0173 teatro \u201eStudija\u201c vadov\u0117s s\u016bnus Edward Kiejzik<\/strong> dar labiau pasin\u0117r\u0117 \u012f teatrali\u0161kum\u0105 ir prasmi\u0173 interpretacij\u0105: kartu su S\u0142awomiru Gaudynu, \u201eMergai\u010di\u0173\u201c scenarijaus autoriumi, para\u0161\u0117 scenarij\u0173 ir re\u017eisavo spektakl\u012f \u201eKlajojantys miglose\u201c (\u201eZagubieni we mg\u0142ach\u201c) pagal kultin\u012f film\u0105 \u201eE\u017eiukas r\u016bke\u201c. \u0160is 1975 m. sukurtas 10 minu\u010di\u0173 trukm\u0117s animacinis filmas (re\u017eisierius Jurijus Nor\u0161teinas, scenarijaus autorius Sergejus Kozlovas), ie\u0161kant aliuzij\u0173 su lenk\u0173 animacija, yra \u201eMe\u0161kiuko Colargol\u201c, \u201eLioleko ir Boleko\u201c derinys, praturtintas dar gilesn\u0117s prasm\u0117s elementais. Tai neabejotinai monumentalus k\u016brinys. Filmas, su kuriuo u\u017eaugo kelios SSRS pilie\u010di\u0173 kartos, kuriame po animalistin\u0117s \u0161velnios istorijos apie e\u017eiuko kelion\u0119 pas lok\u012f u\u017edanga slyp\u0117jo nuostab\u0105 kelianti \u017einut\u0117. Anot ai\u0161kintoj\u0173, filmas metafori\u0161kai perteikia intelektual\u0173, kovojan\u010di\u0173 u\u017e laisv\u0119 sovietinio re\u017eimo s\u0105lygomis, likim\u0105. Nors yra ir kitoki\u0173 jo interpretacij\u0173.<\/p>\n\n\n\n IX tarptautinis teatro festivalis \u201eVilniaus lenk\u0173 scenos susitikimai\u201c: \u201eKlajojantys miglose\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n Perra\u0161ydamas Kozlov\u0105, Edward Kiejzik<\/strong> mi\u0161ko pasak\u0105 perkelia \u012f \u017eymiai ni\u016bresn\u012f nei nor\u0161teini\u0161kasis metafor\u0173 pasaul\u012f. \u0160iurp\u0105 kelian\u010di\u0105 atmosfer\u0105 sustiprina Boscho ir Dali dvasia alsuojantys Vilmo Nare\u010dionio sukurti vaizdai. Stebuklingas mi\u0161kas \u2013 tai lageris, ligonin\u0117 ar psichiatrin\u0117 ligonin\u0117, kurioje degtin\u0117s pavergti kaliniai \u017eeminami, i\u0161 j\u0173, kaip ir milijon\u0173 buvusio Ryt\u0173 bloko gyventoj\u0173, atimamas orumas, \u0161eimos, laisv\u0117 ir net gyvyb\u0117. Nepaisant fantastinio \u201eKlajojan\u010di\u0173 miglose\u201c kostiumo, tikrov\u0117 yra ai\u0161ki, o gr\u0117sm\u0117s \u2013 ne tik istorin\u0117s. Be stebinan\u010dios erotikos (net keturios dr\u0105sios scenos), E. Kiejziko nustatyta \u0161iuolaikin\u0117 mus supan\u010dios tikrov\u0117s diagnoz\u0117 nepalieka iliuzij\u0173. M\u016bs\u0173 pasaulis, paremtas tam tikromis taisykl\u0117mis ir standartais, negr\u012f\u017etamai baigiasi, o pjes\u0117 yra nevilties \u0161auksmas. Mums net nereikia \u017eudytis, juodasis varnas pri\u017ei\u016bri, kad lemtingojo teismo dienos planas b\u016bt\u0173 \u012fgyvendintas.<\/p>\n\n\n\n Be \u0161eiminink\u0173 spektakli\u0173, nauj\u0105 literat\u016bros \u0161edevr\u0173 interpretacij\u0105 pasi\u016bl\u0117 ir Var\u0161uvos Voland\u0117s teatras (pavadintas \u201eMeistro ir Margaritos\u201c persona\u017eo vardu). \u0160\u012fkart sceninio tekst\u0173 apdatavimo \u0117m\u0117si re\u017eisierius Piotr Klinger<\/strong> \u2013 \u010dia vyrauja tir\u0161tas dostojevizmas, velnias kovoja su angelu, yra metafizikos, nors kiekviename \u017eingsnyje Dievo buvimas paneigiamas. \u012etamp\u0105 170 minu\u010di\u0173 i\u0161laiko daugiausia Tymono Kokoszkos<\/strong> kuriamas persona\u017eas. Jo Fiodoras, pakaitomis virsdamas velniu ir juokdariu, yra ironi\u0161kas, persvazi\u0161kas ir pa\u0161iepiantis, o kartu kelia svarbiausius m\u016bs\u0173 b\u016bties klausimus. \u0160is vaidmuo toks pat galingas kaip ir blogis, kur\u012f savyje ne\u0161iojasi prakeiktos gimin\u0117s pirmtakas. \u201eKaramazov\u0173 kraujas\u201c (\u201eKrew Karamazowska\u201c) liejosi gausiai ir oriai, su pagarba geram teatro darbui.<\/p>\n\n\n\n IX tarptautinis teatro festivalis \u201eVilniaus lenk\u0173 scenos susitikimai\u201c: \u201eKaramazov\u0173 kraujas\u201c <\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160ird\u017eiai paguosti, dvasiai palaikyti<\/strong><\/p>\n\n\n\n Dauguma polonijos ir lenk\u0173 teatr\u0173 (tai ne tas pats!) spektakli\u0173 siekia kuo tiksliau perkelti ant scenos literat\u016brin\u012f original\u0105, pasitik\u0117dami autoriumi, atsisakydami arba tiesiog netur\u0117dami menini\u0173 ambicij\u0173. Tai labai tradicinis po\u017ei\u016bris, kuris XXI am\u017eiuje ir po keli\u0173 teatro reform\u0173, gerokai praturtinusi\u0173 teatro kalb\u0105, kai kuriems \u017ei\u016brovams atrodo nepakankamas. Sunku vienareik\u0161mi\u0161kai vertinti \u0161\u012f po\u017ei\u016br\u012f, ne\u017einant, kokiai auditorijai jis skirtas. Jei svarbiausiu dalyku i\u0161lieka ry\u0161ys su kult\u016bra ir gimt\u0105ja kalba, kur\u012f menin\u0117s ekskursijos gali nusilpninti, tam tikr\u0173 menini\u0173 sprendim\u0173 atsisakym\u0105 galima suprasti. <\/p>\n\n\n\n Festivalio <\/strong>pabaigoje teatro \u201eStudija\u201c rezidentas S\u0142awomir Gaudyn<\/strong> pristat\u0117 \u017eod\u017eio ir muzikos performans\u0105 \u201eIr tai yra Lenkija\u201c (\u201eA to Polska w\u0142a\u015bnie\u201c), sukurt\u0105 pagal Stanis\u0142awo Wyspia\u0144skio dram\u0105 \u201eVestuv\u0117s\u201c (\u201eWesele\u201c), kuriame nacionalin\u0117s arcdramos scenos persipina su dainomis ir giesm\u0117mis i\u0161 privalomo patriotinio dainyno. Nepaisant skirting\u0173 interpretacij\u0173 ir atlikimo manier\u0173, publika entuziastingai pri\u0117m\u0117 visas dainas, savo susi\u017eav\u0117jim\u0105 perteikdama gausiais plojimais. Paskutiniai du k\u016briniai \u2013 \u201eKad Lenkija i\u0161likt\u0173 Lenkija\u201c (\u201e\u017beby Polska by\u0142a Polsk\u0105\u201c) i\u0161 Jano Pietrzako repertuaro ir \u201eTur\u0117kite vilties\u201c (\u201eMiejcie nadziej\u0119\u201c) pagal Adamo Asnyko \u017eod\u017eius ir Zbigniewo Preisnerio muzik\u0105 i\u0161 filmo \u201ePaskutinis skambutis\u201c (\u201eOstatni dzwonek\u201c) \u2013 daugeliui suspaud\u0117 \u0161ird\u012f, kai kuriuos privert\u0117 susim\u0105styti apie J. Pietrzako himno aktualum\u0105 ir jo prasm\u0119 \u0161iandien.<\/p>\n\n\n\n IX tarptautinis teatro festivalis \u201eVilniaus lenk\u0173 scenos susitikimai\u201c: \u201eIr tai yra Lenkija\u201c <\/strong><\/p>\n\n\n\n Vienas \u012fdomiausi\u0173 regini\u0173 ir did\u017eiausi\u0105 susidom\u0117jim\u0105 su\u017eadinusi\u0173 trupi\u0173 buvo lenk\u0173 dramos teatras \u201eFantazija\u201c i\u0161 Sidn\u0117jaus. Jo vis\u0105 14-os nari\u0173 trup\u0119 sudar\u0117 pirmoji karta, apsigyvenusi buvusioje i\u0161eivijos saloje. Tai, beje, buvo gird\u0117ti: joki\u0173 priemai\u0161\u0173, gryna lenk\u0173 kalba. Kaip ir Gaudyno spektaklyje (\u201eWilia\u201c), \u0161\u012f taip pat praturtino vietinio lenk\u0173 folkloro ansamblio (\u201eZgoda\u201c) pasirodymas. Tai \u201eFantazijos\u201c patentas \u2013 visur kur bevaidint\u0173, jei tik yra tokios galimyb\u0117s, trup\u0117 kvie\u010dia vietin\u012f lenk\u0173 ansambl\u012f kartu \u0161okti polonez\u0105. Vilniuje atliktas austral\u0173-lenk\u0173 polonezas ilgam liks \u017ei\u016brov\u0173 atmintyje. Joannos Borkowskos-Surucic<\/strong> adaptuot\u0105 ir re\u017eisuot\u0105 spektakl\u012f \u201eDamos ir husarai\u201c (\u201eDamy i huzary\u201c) Vilniaus \u017ei\u016brovai \u012fvertino audringomis ovacijomis. Dideliame aktori\u0173 ansamblyje ypa\u010d i\u0161siskyr\u0117 Micha\u0142 Macioch<\/strong>(Grzesio). Kiekvienas seniausio husaro, kur\u012f vaidino jauniausias trup\u0117s aktorius, pasirodymas scenoje buvo sutiktas ypa\u010d entuziastingai.<\/p>\n\n\n\n IX tarptautinis teatro festivalis \u201eVilniaus lenk\u0173 scenos susitikimai\u201c: \u201eDamos ir husarai\u201c <\/strong><\/p>\n\n\n\n Aleksandro Fredros k\u016bryb\u0105 sceniniam pastatymui pasirinko ir \u010cekijos lenkai, kurie, kaip ir \u201eFantazija\u201c, Vilniaus festivalyje pasirod\u0117 pirm\u0105 kart\u0105. Jerz\u2018io Ciencia\u0142os teatro trup\u0117 \u201eMK PZKO W\u0119drynia\u201c pristat\u0117 dvi retai rodomas komedijos meistro vieno veiksmo pjeses, sure\u017eisuotas Januszo Ondraszeko<\/strong>: \u201e\u017dvak\u0117 u\u017egeso\u201c (\u201e\u015awieczka zgas\u0142a\u201c) ir \u201eNiekas man\u0119s nepa\u017e\u012fsta\u201c (\u201eNikt mnie nie zna\u201c). \u012edomesn\u0117, nes turinio at\u017evilgiu labiau kondensuota, buvo pirmoji, atliekama dviej\u0173 aktori\u0173. Jakub Kluz<\/strong> (Ponas) ir Agata Raj\u010dani<\/strong> (Ponia) grak\u0161\u010diai ir tiksliai, \u017eiedlapis po \u017eiedlapio, atv\u0117r\u0117 meil\u0117s g\u0117l\u0119.<\/p>\n\n\n\n IX tarptautinis teatro festivalis \u201eVilniaus lenk\u0173 scenos susitikimai\u201c: \u201eFredras\u201c <\/strong><\/p>\n\n\n\n Kitaip<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pirm\u0105j\u0105 festivalio dien\u0105 Tomsko Lenk\u0173 nam\u0173 teatro studija \u201eFerdydurke\u201c Rudaminoje suvaidino S\u0142awomiro Mro\u017ceko \u201ePortret\u0105\u201c, kur\u012f re\u017eisavo Liubov Siomchina<\/strong>. \u017di\u016brovus nustebino teatro sprendimas dviem valandomis pav\u0117linti spektakl\u012f. <\/p>\n\n\n\n \u017dytomyro lenk\u0173 teatro pristatyta \u201eAps\u0117stoji\u201c (\u201eOp\u0119tana\u201c) pagal Lesios Ukrainkos tekst\u0105, kur\u012f re\u017eisavo Nikolajus Vorfolomejevas<\/strong>, \u2013 tai 30 minu\u010di\u0173 trukm\u0117s scenin\u0117 miniati\u016bra, kuri\u0105 galima laikyti \u012f\u017eanga \u012f disertacij\u0105 apie ideali\u0105 meil\u0119. Po\u017ei\u016bri\u0173 dualizmas, atsivertimas, nekalta kan\u010dia ir misticizmo ilgesys \u2013 tai pagrindin\u0117s vienintelio nelenki\u0161ko teksto festivalyje lie\u010diamos problemos. <\/p>\n\n\n\n IX tarptautinis teatro festivalis \u201eVilniaus lenk\u0173 scenos susitikimai\u201c: \u201eAps\u0117stoji\u201c <\/strong><\/p>\n\n\n\n Kiekvienam ka\u017ekas originalaus<\/strong><\/p>\n\n\n\n Organizatoriai nepamir\u0161o ir vaik\u0173. Fondas \u201ePomys\u0142odalnia\u201c i\u0161 Rumios pristat\u0117 ekologin\u0119 muzikin\u0119 pasak\u0105 \u201eMa\u017eoji t\u0117-vi-\u0161k\u0117\u201c (\u201eMa\u0142a Oj-czy-zna\u201c), kuri\u0105 para\u0161\u0117 ir re\u017eisavo Magdalena Olszewska<\/strong>. Abu pristatymus papild\u0117 seminarai vaikams ir j\u0173 glob\u0117jams. <\/p>\n\n\n\n IX tarptautinis teatro festivalis \u201eVilniaus lenk\u0173 scenos susitikimai\u201c: \u201eMa\u017eoji t\u0117-vi-\u0161k\u0117\u201c <\/strong><\/p>\n\n\n\n Festivalio tradicija tapo ir naktiniai susitikimai pas \u201eMedikus\u201c, unikalioje ir sentimentali\u0105 nuotaik\u0105 kelian\u010dioje \u201eStudijos\u201c vietoje. \u201ePoezijos nakt\u012f\u201c suk\u016br\u0117: Bartek Filipi\u0144ski<\/strong> (\u201eAA Vademecum\u201c teatras i\u0161 Austrijos, jo finalin\u0117 daina apie gandr\u0105 suk\u0117l\u0117 nema\u017eai diskusij\u0173), Dorota G\u00f3rczy\u0144ska-Bacik<\/strong> (poezija), El\u017cbieta Lewak<\/strong> su programa \u201eTatjana. Reikalas apie moteris\u201c (\u201eTatjana. Rzecz o kobietach\u201c) (poezija ir vokalas). Vilniaus poet\u0173 bendruomenei atstovavo Aleksander Lewicki<\/strong>, ugningai perskait\u0119s eiles apie Vilni\u0173. \u201eD\u017eiazo ir bliuzo nakt\u012f\u201c savo paskutiniu pasirodymu atidar\u0117 d\u017eiazo duetas: Rafa\u0142 Jackiewicz<\/strong> (saksofonas) ir Maja Babyszka<\/strong> (fortepijonas). Kol kas \u201epaskutiniu\u201c, nes Maja netrukus prad\u0117sianti mokslus Berklio muzikos koled\u017ee.<\/p>\n\n\n\n Kas dar guod\u017eia?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u201eVilniaus lenk\u0173 scenos susitikim\u0173\u201c steb\u0117tojai vieningai sutar\u0117, kad festivalis tobul\u0117ja daugeliu aspekt\u0173. \u012egyvendinami vis ambicingesni standartai ir id\u0117jos. \u0160i\u0173 met\u0173 festivalis i\u0161siskyr\u0117 ir turtingu \u017einiasklaidos apipavidalinimu: \u017eurnalistai ir \u017eurnalistikos dirbtuvi\u0173, kurias ved\u0117 fondas \u201ePomys\u0142odalnia\u201c ir savaitra\u0161tis \u201eKurier Wile\u0144ski\u201c, dalyviai rinko \u017ei\u016brov\u0173 nuomones \u201evietoje\u201c, \u0117m\u0117 interviu ir, kas Lietuvos lenk\u0173 \u017einiasklaidai yra ypa\u010d b\u016bdinga, ra\u0161\u0117 recenzijas (jas galima rasti KW interneto svetain\u0117s skiltyje \u201eKult\u016bra\u201c). <\/p>\n\n\n\n M\u016bs\u0173 akyse vystosi nepaprasta iniciatyva stiprinti lenki\u0161kum\u0105 labai sud\u0117tingomis aplinkyb\u0117mis, kurios \u0161iuo metu susiklost\u0117 Lietuvoje (\u012fskaitant nepaprast\u0105 Rusijos propagandos pl\u0117tr\u0105, ypa\u010d pastebim\u0105 \u0161alies viduje). Liliai ir Edwardui Kiejzikams pavyko sujungti tai, kas Lietuvos lenk\u0173 kult\u016broje vertingiausia. Jie kvie\u010dia bendradarbiauti \u012fvairius menininkus (pavyzd\u017eiui, \u0161iuo metu Gdanske gyvenant\u012f d\u017eiazmen\u0105 R. Jackiewiczi\u0173), yra atviri bendradarbiavimui su lietuviais (Trak\u0173 Karali\u0161kuoju teatru, kuriame vaidinami spektakliai lietuvi\u0173 kalba su lenki\u0161kais subtitrais), per teatr\u0105 parodo lenk\u0173 kult\u016bros kokyb\u0119, o tai padaryti n\u0117ra lengva \u017einant, kad Lietuvoje gim\u0117 ne tik auk\u0161tos klas\u0117s krep\u0161inis, bet ir Europos lygio teatras. <\/p>\n\n\n\n \u0160i\u0173 met\u0173 festivalis liko pasteb\u0117tas i\u0161kili\u0173 Lenkijos ir Lietuvos asmenybi\u0173. Atidarymo ceremonijoje, be kit\u0173, dalyvavo Lietuvos kult\u016bros ministras Mindaugas Kvietkauskas<\/strong>, Lenkijos kult\u016bros viceministr\u0117 Wanda Zwinogrodzka<\/strong>, Lenkijos Respublikos ambasador\u0117 Lietuvoje Urszula Doroszewska<\/strong> ir fondo \u201ePagalba lenkams Rytuose\u201c (\u201ePomoc Polakom na Wschodzie\u201c) prezidentas Miko\u0142aj Falkowski<\/strong>. Po dvej\u0173 met\u0173 vyks de\u0161imtasis festivalis. Tikiuosi, kad visi m\u016bs\u0173 bendramin\u010diai padarys visk\u0105, kad jubiliejus b\u016bt\u0173 nepaprastas visais at\u017evilgiais, nes juk \u201ekitaip ir b\u016bti negali\u201c (A. Fredro). Tikiu, kad de\u0161imtieji susitikimai taps svarbiausiu lenk\u0173 kult\u016bros renginiu u\u017e Lenkijos rib\u0173, nes tam juk yra visos s\u0105lygos. <\/p>\n\n\n\n IX tarptautinio teatro festivalio \u201eVilniaus lenk\u0173 scenos susitikimai\u201c atidarymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n IX tarptautinis teatro festivalis \u201eVilniaus lenk\u0173 scenos susitikimai\u201c<\/strong>, 2019 m. spalio 24\u201328 d., Vilnius (Pohuliankos teatras, Lenk\u0173 kult\u016bros namai, Vilniaus kamerinis teatras, pas \u201eMedikus\u201c), Rudamina (Daugiafunkcinis kult\u016bros centras), Rudi\u0161k\u0117s (Kult\u016bros centras).<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n