Vilniaus teatras \u201eStudija\u201c \u0161iuo metu yra seniausias ir did\u017eiausias lenk\u0173 teatras Lietuvoje. Tarptautinio festivalio \u201eTrans\/Misijos\u201c metu tur\u0117jome galimyb\u0119 pamatyti du jo spektaklius: pagal Henryko Bardijewskio proz\u0105 pastatyt\u0105 \u201eL\u0117l\u0117s, mano nebylios seserys\u201c (Lalki, moje ciche siostry), kur\u012f re\u017eisavo teatro direktor\u0117 Lilia Kiejzik, ir \u201eRaudonosios armijos karininko u\u017era\u0161ai\u201c (Zapiski oficera Armii Czerwonej), pagal Sergiuszo Piaseckio roman\u0105, kur\u012f re\u017eisavo S\u0142awomir Gaudyn. Abu \u0161ie spektakliai i\u0161 esm\u0117s yra monodramos. \u017dinoma, \u201eU\u017era\u0161uose\u201c scenoje trumpam pasirodo dar du aktoriai, ta\u010diau j\u0173 vaidmenys t\u0117ra epizodiniai.<\/p>\n\n\n\n
Pirmasis i\u0161 Vilniaus spektakli\u0173 \u2013 Henryko Bardijewskio, \u0161iandien Lenkijoje beveik visi\u0161kai pamir\u0161to lenk\u0173 prozininko, dram\u0173, radijo pjesi\u0173 ir kabaret\u0173 tekst\u0173 autoriaus, veikalo adaptacija. Spektaklyje rodoma moteris (Agnieszka Rawdo), kurios i\u0161gyvenamos nelaim\u0117s priveda j\u0105 prie beprotyst\u0117s. Po kurio laiko paai\u0161k\u0117ja, kad heroj\u0117s istorij\u0105 stebime i\u0161 beprotnamio, \u012f kur\u012f ji v\u0117l buvo i\u0161si\u0173sta, perspektyvos. Jos nebylios dramos liudininkai \u2013 bent jau tekste \u2013 yra l\u0117l\u0117s, vienintel\u0117s jos draug\u0117s ir patik\u0117tin\u0117s. Ta\u010diau L. Kiejzik spektaklio heroj\u0117 ypatingo d\u0117mesio \u012f jas nekreipia, tarsi netik\u0117t\u0173, kad jos gali jai pad\u0117ti. O gal ji papras\u010diausiai n\u0117ra i\u0161prot\u0117jusi, bet slepiasi po beprot\u0117s kauke? Gal ji yra visuomen\u0117s, nepripa\u017e\u012fstan\u010dios moter\u0173 silpnybi\u0173 ar egzistencijos, o krizes laikan\u010dios isterija ar beprotybe, auka? Tai juk lengviausias b\u016bdas joms diskredituoti ir sudaiktinti.<\/p>\n\n\n\n
\u201eRaudonosios armijos karininko u\u017era\u0161ai\u201c \u2013 S. Piaseckio romano, kurio veiksmas vyksta Vilniuje, ekranizacija. \u0160i baltarusi\u0173 kilm\u0117s lenk\u0173 ra\u0161ytojo plataus formato novel\u0117, para\u0161yta dienora\u0161\u010dio forma, i\u0161 ties\u0173 yra groteski\u0161kas, kartais net absurdi\u0161kas tipi\u0161ko, ne itin i\u0161prususio Rusijos pilie\u010dio mentaliteto atvaizdas. K\u016brinyje gana \u017eiauriai kalbama apie Rusij\u0105 ir jos \u017emones, nors k\u016brinys para\u0161ytas i\u0161 lenki\u0161kos perspektyvos, pa\u017eenklintos stalinizmo ir jo glaud\u017ei\u0173 s\u0105saj\u0173 su hitlerizmu traumos. Vilniaus teatro spektaklis, kuriame aktoriniu po\u017ei\u016briu ypa\u010d atsiskleid\u017eia Edward Kiejzik, savo prielaidomis neper\u017eengia ra\u0161ytojo perspektyvos rib\u0173 ir tampa juokinga, ta\u010diau ne itin i\u0161radinga pagrindin\u0117s Rusijai prie\u0161i\u0161ko \u017emogaus id\u0117jos inscenizacija su visomis i\u0161 to i\u0161plaukian\u010diomis pasekm\u0117mis. Svarbiausia i\u0161 j\u0173 S. Gaudyno teatre yra Michailo Zubovo \u017emogi\u0161kumo apm\u0105stymo tr\u016bkumas, mat pastarasis gilesn\u0117je perspektyvoje neegzistuoja. E. Kiejzik bando i\u0161taisyti \u0161\u012f tr\u016bkum\u0105 savo persona\u017eu, ta\u010diau sunku u\u017ekariauti scen\u0105 tokiu vienareik\u0161mi\u0161kai agitaciniu ir vienpusi\u0161ku k\u016briniu. Vien tik baim\u0117s ir nat\u016bralios, su tragi\u0161ka istorija susijusios, traumos teatro \u0161edevrui nepakanka.<\/p>\n\n\n\n
Vilniaus lenk\u0173 teatrui \u201eStudija\u201c linkiu i\u0161pildyti svajon\u0119 \u2013 pagaliau atgauti i\u0161 rus\u0173 kultin\u012f Pohuliankos teatr\u0105. Nors, pamat\u0119s S. Gaudyno spektakl\u012f \u017de\u0161uvo scenoje, esu \u012fsitikin\u0119s, kad savo noru jie to tikrai nepadarys.<\/p>\n\n\n\n