Lapkričio 12 d. Pohuliankos teatre (dabartiniame Vilniaus Senajame teatre) iškilmingai atidarytas VII tarptautinis mono spektaklių festivalis „MonoRytai“, dar kartą pakvietęs žiūrovus į unikalų vieno aktoriaus teatro pasaulį, kuriame vienas žmogus tampa pasakotoju, liudininku ir vedliu. Šis festivalis – tai ne tik meno šventė, bet ir svarbus kultūrinis įvykis lenkams iš viso pasaulio. Kuo šiandien yra teatras? Ar vieno žmogaus balsas gali pasiekti žiūrovo širdį? Ar vieno aktoriaus pasakojimas scenoje gali perteikti viso pasaulio sudėtingumą?
Lapkričio 12–17 d. festivalio metu žiūrovai galėjo pamatyti aštuonis spektaklius, du koncertus iš Anglijos, Lietuvos, Lenkijos, Škotijos, JAV ir Ukrainos, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, aktoriniuose užsiėmimuose, diskusijose apie lenkų teatrą už Lenkijos ribų, pokalbiuose po spektaklių, susitikimuose su menininkais bei meno parodoje. Festivalis neapsiribojo tik Vilniumi – jo renginiai vyko ir Trakuose bei kitose vietovėse, tapdamas svarbia lenkų kultūros Lietuvoje dalimi.
„Kad ir kas nutiktų, teatras privalo vaidinti!“ – šiais žodžiais Vilniaus lenkų teatro „Studija“ vadovė L. Kiejzik pradėjo šių metų festivalį. Šie žodžiai primena, kad teatras nėra tik menas – tai taip pat erdvė dialogui ir gilesnei refleksijai. Festivalis „MonoRytai“ kasmet pritraukia įvairių žiūrovų, tarp jų ir jaunimo, kuris teatrą atranda kaip priemonę geriau suprasti save ir aplinkinį pasaulį.
Teatro jėga: emocijos ir apmąstymai
Festivalis prasidėjo jaudinančiu Jagodos Rall spektakliu „Kalina“, įkvėptu Kalinos Jędrusik gyvenimu. Tai nebuvo paprastas muzikinis vakaras – tai buvo kelionė į žmogaus emocijų gelmes, persipynusi su dainomis, prisiminimais ir anekdotais. Ar šių laikų žiūrovas, klausydamasis Kalinos istorijų, atpažįsta jose save? Ar teatras savo paprastumu gali padėti suprasti, kas iš tikrųjų yra svarbu?
Kitos festivalio dienos atskleidė teatro įvairiapusiškumą. Piotro Wyszomirskio dokumentinis spektaklis „Ne tik Przemykas“ tyrinėjo jautrias, asmenines režisieriaus patirtis, susijusias su istorija, atsakomybe ir solidarumu. Literatūros ir muzikos vakaras „Mano klystkeliai“, kuriame dalyvavo Dorota Górczyńska-Bacik ir Remi Juśkiewicz, kvietė apmąstyti, kaip menas padeda įveikti gyvenimo iššūkius.
Trečioji festivalio diena buvo skirta Čikagos teatrui „Teatr Nasz“, kuris pristatė spektaklį „Tas kvapas buvo žydros spalvos“, režisuotą Andrzejaus Krukowskio. Spektaklis, paremtas tikromis lenkų emigrantų istorijomis iš XX a., pasakojo apie jų kovas su sunkumais gyvenant svetur ir ieškant naujų namų. Trys šios istorijos buvo pasakojamos jaukiose viešbučio kambarių erdvėse, sukuriant ypatingai intymią atmosferą. Artumas tarp žiūrovo ir aktoriaus sustiprino emocijas, leisdamas giliau pajusti herojų patirtis ir užduoti sau klausimą: kas yra laisvė ir kiek už ją tenka sumokėti?
Vieno aktoriaus teatras – universalus kalbos būdas
Ketvirtoji festivalio diena pateikė du skirtingus spektaklius. Patrycijos Zając spektaklis „Kelionė aplink pasaulį su Nellie Bly“ priminė apie svajonių ir žmogaus atkaklumo galią. Tuo tarpu Remio Rachubos spektaklis „Įsibrovėlis“ analizavo imigracijos, traumos ir žmogaus orumo temas, kartu nevengdamas juodojo humoro. Ar teatras, atskleisdamas žmogaus trapumą, gali taip pat suteikti stiprybės?
Paskutinė festivalio diena apibendrino visą renginio esmę. Mateuszo Nowako spektaklis „Iš priekio ir iš galo“ supažindino žiūrovus su Juliano Ursyno Niemcewiczo biografija, kurioje tragikomiškos scenos buvo susipynusios su istorijos apmąstymais. Szymono Cempury spektaklis „Šv. Trejybės aikštė“, įkvėptas Brunono Schulzo kūrybos, buvo simbolinė kelionė ieškant gyvenimo prasmės, kurioje gėris ir blogis, tikrovė ir iliuzija susilieja į vieną pasakojimą.
MonoRytai: dialogo, bendrystės ir naujų perspektyvų erdvė
„MonoRytai“ – tai daugiau nei renginys teatro mėgėjams. Tai erdvė, vienijanti kartas, tautas ir skirtingus požiūrius į pasaulį. Tai taip pat unikali galimybė susitikti lenkams iš įvairių pasaulio kampelių, dalintis savo patirtimis, istorijomis ir kultūra artimųjų rate. Festivalis tampa dialogo, abipusės įkvėpimo ir bendrystės stiprinimo vieta, leidžiančia pasisemti jėgų iš bendrumo jausmo ir tuo pat metu atrasti naujas perspektyvas.
Ar tokie renginiai reikalingi? Be jokios abejonės. Jie leidžia kurti dialogą, atrasti naujus talentus ir išlaikyti bendrystės dvasią. „MonoRytai“ įrodo, kad vieno aktoriaus teatras – nors ir paprastas savo forma – gali jaudinti, įkvėpti ir skatinti mąstyti.
VII tarptautinio festivalio „MonoRytai“ organizatoriai:
Vilniaus lenkų teatras „STUDIJA“ ir TVP Wilno,
Fondas „Pomoc Polakom na Wschodzie im. Jana Olszewskiego“,
Fundacija „Pomysłodalnia“.
Garbingas globėjas: Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje.
Projektą finansuoja Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerija pagal programą „Polonija ir lenkai užsienyje 2024 – Lenkų bendruomenės renginiai ir iniciatyvos“ bei Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.
Nuotraukų autorius Ričardas Grigas
